Olimpiadinė matematika

Kodėl verta mokytis matematiką?

Matematika – tai daugiau nei tik skaičiai ar formulės. Tai mąstymo įrankis, ugdantis gebėjimą analizuoti, pagrįsti ir kūrybiškai spręsti problemas. Ji slypi kasdienybėje – nuo technologijų ir ekonomikos iki gamtos reiškinių ir logiškų sprendimų priėmimo. Mokydamiesi matematikos mes ne tik laviname protą, bet ir atrandame būdą geriau suprasti mus supantį pasaulį.


Pagrindinės matematikos temos

Pristatymas, teorija ir pritaikymas realiame gyvenime

Algebra

Matematikos šaka, tirianti veiksmų su įvairiais dydžiais (reiškiamais raidėmis) bendrąsias savybes, nepriklausomas nuo tų dydžių kilmės. Algebra yra viena seniausių matematikos šakų, atsiradusi senovės Rytų civilizacijose, kur buvo ieškoma apibendrintų metodų panašiems uždaviniams spręsti.

Algebroje sprendžiami dydžių sistemose kylantys uždaviniai, kai dydžių sistemos klasifikuojamos pagal veiksmų savybes. Skirtingai nei matematinėje analizėje ar funkcijų teorijoje, algebroje nėra ribos sąvokos.

Algebra

Skaičių teorija

Matematikos šaka, tirianti sveikųjų skaičių savybes. Dauguma skaičių teorijos iškeltų problemų yra suformuluotos paprastai, tačiau kai kurių sprendimas ypatingai sudėtingas.

Skaičių teoriją studijavę matematikai Leonardas Oileris, Karlas Frydrichas Gausas ir Bernardas Rymanas yra laikomi vieni iškiliausių istorijoje. Už indėlį į skaičių teoriją yra skiriami aukščiausi matematikos apdovanojimai, tokie kaip Fildso medalis, Abelio premija ir Koplio medalis.

Skaičių teorija

Geometrija

Matematikos dalis, tirianti erdvinius ryšius. Dėl praktinio panaudojimo, geometrija buvo viena pirmųjų matematikos šakų. Intuityviai ar iš patirties žmonės apibūdina erdvę tam tikromis bazinėmis savybėmis, vadinamomis aksiomomis. Aksiomos ne įrodomos, bet naudojamos kartu su matematiniais taško, tiesės, kreivės, plokštumos ir paviršiaus apibrėžimais loginėms išvadoms gauti.

Pirmasis geometrijos aksiomatiką apibrėžė graikų matematikas Euklidas. Praėjus tūkstantmečiui, atsirado analizinė geometrija, kur įvesta koordinačių sistema, o taškai vaizduojami kaip skaičių pora ar trejetas. Galimos ir kitos geometrijos aksiomatikos, kuriose pradinės figūros gali būti nebūtinai taškas ir tiesė, o, pvz., vektorius. Geometrija yra taikoma daugelyje sričių, pvz., mene, architektūroje, fizikoje ir kitose matematikos srityse.

Geometrija

Kombinatorika

Tai matematikos šaka, nagrinėjanti, kaip rasti tam tikrų baigtinių aibių elementų kiekį. Kombinatoriniai uždaviniai yra matematikos tikslas ir priemonė sprendžiant kitų matematikos ir mokslo sričių (statistinės fizikos, tikimybių teorijos, skaičių teorijos, teorinio kompiuterių mokslo) uždavinius.

Kombinatorika labai dažnai taikoma praktinių uždavinių sprendimui. Jos metodai taikomi sprendžiant statistikos, valdymo sistemų uždavinius. Kombinatorinės struktūros (pvz., grafai, medžiai) yra svarbūs modeliai taikomojo mokslo srityse kaip biologija, kompiuterių mokslas, ir sociologija.

Kombinatorika